- papriešijimas
- papríešijimas sm. (1) paprieštaravimas, pasipriešinimas: Išreiškiąs papriešijimą L11. | refl.: Evangelija vis toliaus ir toliaus persiverž[ia] per visus pasipriešijimus Ns1846,1. Iš ko ką su piktu (su pasipriẽšyjimu, su tyčiavimu) išgauti KI33. Susiėjimuose didžias kalbas kalba ir pasipriešijimo gromatas sutaiso Ns1851,1. Ar akmuo arba kietumas ir pasipriešijimas nuo tavo širdies atimtas yra? prš. \ priešijimas; papriešijimas; susipriešijimas
Dictionary of the Lithuanian Language.